Apie kogeneraciją - Šilumos ūkio projektai

Apie kogeneraciją



Kogeneracija vadinama šilumos ir elektros energijos gamyba vienu metu, viename technologiniame procese, kuomet pagaminta šilumos energija yra tikslingai panaudojama, taip pasiekiant didesnį kuro panaudojimo efektyvumą. Kogeneracinėse jėgainėse pagaminta šiluma dažniausiai suvartojama centralizuotam šildymui ar pramoniniuose procesuose, tuo tarpu įprastose elektrinėse šiluma lieka nepanaudojama.

Siekiant didžiausios naudos, kogeneraciniai pajėgumai planuojami remiantis esamu miestų šilumos poreikiu. Tuomet kogeneracinės jėgainės efektyvumas gali pasiekti 95 proc. ar daugiau nuo sudeginamo kuro energetinės vertės. Palyginimui, tradicinės elektrinės pasiekia 30-60 proc. kuro energijos išnaudojimo efektyvumą. Todėl kogeneracinės jėgainės gali sutaupyti iki 40% pirminių energijos šaltinių.


Dviejų energijos rūšių, šilumos ir elektros energijos, gamyba tuo pačiu metu yra pigesnė, tai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Kogeneracinės jėgainės suteikia galimybę decentralizuoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kadangi jėgainės projektuojamos taip, kad atitiktų vietos vartotojų poreikius, užtikrintų didelį efektyvumą, būtų patiriami mažesni perdavimo nuostoliai ir padidinamas visos šalies energetikos sistemos lankstumas. Kogeneracijos nauda ypač didėja, jei jėgainės naudojamas kuras yra vietinis – pvz., biomasė, komunalinės atliekos.

Kogeneracinė jėgainė sklandžiai veikia lygiagrečiai su esamais elektros ar šilumos tinklais, prireikus gali užtikrinti ir rezervinę galią.

Kogeneracinės jėgainės didina vietinį ir visos rinkos energetinį saugumą – vietinė gamyba tokiu būdu gali sumažinti riziką, kad vartotojai liks be šilumos ar elektros energijos tiekimo.

Atliekos ir kogeneracija suderinama?

Atliekų kūrenimas yra laiko patikrintas šilumos gamybos metodas, o daugelyje elektrinių elektros energija gaminama naudojant šilumą, nepriklausomai nuo naudojamo kuro. Pirmosios atliekas kūrenančios gamyklos pradėtos statyti dar XIX a. pabaigoje, todėl atliekų kūrenimo įrenginiai taip pat yra technologiškai pažangūs.

Kada kogeneracija atsiperka?

Kogeneracinės jėgainės ekonominė nauda, lyginant su kitomis alternatyvomis, yra tiesiogiai priklausoma nuo jos efektyvaus darbo trukmės ir jėgainės dydžio – tik ilgą laiką stabiliu režimu veikianti jėgainė gali atsipirkti ir tuo pačiu užtikrinti palankiausias gaminamos energijos, elektros ir šilumos, kainas.

Tai reiškia, kad jei jėgainė bus per didelė rinkai, ji negalės veikti ilgą laiką – didelis šilumos poreikis egzistuoja vos kelis mėnesius per metus, todėl likusį laiką tokia elektrinė neišnaudotų savo potencialo ir veiktų ne pilnu pajėgumu arba apskritai neveiktų. Tuomet vartotojams tektų mokėti didesnę kainą už tuščią įrenginių eigą, arba nenaudojama elektrinė taptų nuostolinga ir galiausiai bankrutuotų.

Ir atvirkščiai – jei elektrinė bus per maža, ji nesudarys didelės įtakos bendrai šilumos kainai centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje. Tokios elektrinės nauda būtų ribota, kadangi ir toliau turėtų veikti mažiau efektyvūs įrenginiai, o vartotojai turėtų apmokėti jų fiksuotas visus metus patiriamas išlaidas.

Pagrindinis ekonomiškai naudingos kogeneracijos postulatas – jėgainė turi veikti bent 8 mėnesius per metus, kad jos įrengimas peržengtų atsiperkamumo ribą per 12 metų. Kuo ilgiau veikia jėgainė, tuo ekonomiškai ji yra naudingesnė.