Saugumas - Šilumos ūkio projektai

Saugumas

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) bus įrengta parenkant geriausius prieinamus gamybos būdus. Rengiant VKJ poveikio aplinkai vertinimą, buvo atlikta išsami galimų rizikos veiksnių, kuriuos sąlygoja planuojama ūkinė veikla, analizė. Analizė atlikta griežtai laikantis objekto projekto rengimą ir eksploataciją detaliai reglamentuojančių pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme numatytų nuostatų bei slėginių indų eksploatavimo reglamentų ir elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių.

Nustatyta, kad pramoninės rizikos požiūriu planuojama Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra saugi. Netgi avarinių situacijų atvejais jos poveikis aplinkai ir žmonėms negalėtų viršyti didžiausių leistinų normatyvų.

Poveikis aplinkai



Atlikus Vilniaus kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimą nenustatytas ribojantis poveikis aplinkai, atskiriems aplinkos komponentams ir visuomenės sveikatai:

Atsižvelgiant į atlikto poveikio aplinkai vertinimo rezultatus planuojamos ūkinės veiklos vystymas poveikio aplinkai aspektu yra galimas. Vilniaus kogeneracinės jėgainės  veiklą leistina yra pripažinusi Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).

Degimo produktų išmetimai bus mažesni arba atitiks ES leistinas normatyvas, tarptautines konvencijas, ribojančias aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, bei kitus reikalavimus. Didžiausios galimos koncentracijos bus jėgainės teritorijoje, o didesniu atstumu jos susilygins su fonine tarša.

Monitoringas



Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus atliekami technologinių procesų, taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų ir poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringai, kurių rezultatai bus teikiami viešai.

Technologinių procesų monitoringo metu bus vykdomi proceso darbinių parametrų matavimai: temperatūra prie degimo kameros vidinės sienos arba kitame tipiniame matavimo taške, deguonies koncentracija ir vandens garų kiekis išmetamosiose dujose bei išmetamųjų dujų slėgis ir temperatūra.

Taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo metu bus vykdomi nuolatiniai azoto oksidų (NOX), anglies monoksido (CO), dulkių (bendras kiekis), bendrosios organinės anglies (BOA), HCl, HF, SO2 matavimai iš atliekų deginimo įrenginio dūmtakio ir nuolatiniai SO2, NOx bei kietųjų dalelių (bendras kiekis) matavimai iš biokuro deginimo įrenginio. Kitų teršalų monitoringai bus vykdomi periodiškai.

Aplinkos ore bus vykdomas chromo, kobalto, vanadžio monitoringas - matavimų skaičius bus ne mažesnis kaip 12 kartų per metus, pagal galiojančius norminius dokumentus.

Taršos kontrolę vykdys nepriklausoma trečioji šalis Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Vertinama tarša bus suminė (AAA duomenys, artimiausios monitoringo stoties). Fonas bus imamas iš tos vietos, kurią nurodys Aplinkos apsaugos agentūra, t.y. VKJ savarankiškai negalės nusistatyti foninės taršos matavimo vietos.

Optimali kuro degimo temperatūra yra 900-1000 laipsnių, kuri ir bus užtikrinama.

Dūmų valymo technologijos



Vilniaus kogeneracinės jėgainės dūmų valymo sistemos numatomos itin modernios ir visaapimančios – jėgainė turės atitikti itin griežtus išmetamos taršos standartus, keliamus ES šalims. Dūmų valymas remsis trimis technologijomis: pirma, pusiau sausa valymo sistema su rankoviniais filtrais, anglies ir kalkių reagento įpurškimais, antra, selektyvioji nekatalizinė redukcija, skirta šalinti azoto oksidams, trečia, sieros šalinimo sistema.

Dūmų valymo sistema automatiškai prisitaikys prie dūmų sudėties pokyčių ir į aplinką bus išskiriamos nepavojingos medžiagos –  daugiausia garai ir anglies dioksidas.

Kogeneracinėje jėgainėje veiks ir kitokios atliekų tvarkymo sistemos. Rankovinių filtrų kamerose surinkti lakieji pelenai turės būti transportuojami naudojant pneumatinę transportavimo sistemą ir sausai laikomi lakiųjų pelenų bokšte, kuriame turės tilpti bent 7 dienų pelenų kiekis esant maksimaliai katilo apkrovai. Mechaniškai surinkti dugno pelenai bus išvežami į nuosėdinių pelenų saugojimo zoną, taip užkertant kelią dulkių ir dūmų sklidimui.